Laikotarpis po gimdymo gali būti nenuspėjamas ir permainingas. Vienos šeimos jį išgyvena lengviau, kitos patiria išbandymų. Pogimdyminė depresija (PD) gali pasirodyti įvairiomis spalvomis: nuovargiu, dirglumu, nerimu, socialinių veiklų vengimu. Po gimdymo moterys dėl hormoninių pokyčių taip pat gali netekti malonumo veikloms, kurios iki gimdymo teikė džiaugsmą. Ši būsena vadinama anhedonija. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos doktorantas Julijus Motiejūnas šiuo metu su kolegomis vykdo mokslinį tyrimą, kuriuo siekia geriau suprasti neurobiologinius mechanizmus, susijusius su PD simptomais. Skaitydami pokalbį su jaunuoju mokslininku ne tik sužinosite apie anhedoniją, bet ir kaip galima padėti mamai susigrąžinti malonumo pojūtį.
Jūsų tyrime svarbi sąvoka – anhedonija. Kas yra anhedonija ir kodėl ji yra svarbi kalbant apie pogimdyminę psichologinę sveikatą?
Anhedonija – tai gebėjimo jausti malonumą sumažėjimas ar praradimas. Pogimdyminiu laikotarpiu ši būsena yra gana dažna ir gali reikšmingai paveikti motinos gyvenimo kokybę. Tai ne tiesiog „liūdesys, bet būklė, kai žmogus nebejaučia malonumo anksčiau džiuginusiems dalykams – veikloms, bendravimui, net ir ryšiui su kūdikiu. Tai gali būti vienas iš pagrindinių depresijos simptomų. Tačiau pastarųjų metų moksliniai tyrimai nurodo, kad anhedonija gali reikštis skirtingose situacijose.
Kokios yra anhedonijos rūšys?
Anhedonija gali būti skirstoma į kelias rūšis:
- Motyvacinė anhedonija (motivational anhedonia) – tai sunkumas inicijuoti ar išlaikyti pastangas siekiant tikslo (malonumo). Pavyzdžiui, mama žino, kad pasivaikščiojimas su kūdikiu parke galėtų būti malonus, bet neturi jėgų ar motyvacijos išeiti iš namų.
- Laukimo anhedonija (anticipatory anhedonia) – tai nesugebėjimas laukti ar tikėtis būsimo malonumo. Tarkime, draugė pasiūlo mamai susitikti, bet nejaučia jokio laukimo ar džiugesio.
- Vartojimo anhedonija (consummatory anhedonia) – tai nesugebėjimas mėgautis malonumu, kai jis jau patiriamas. Pavyzdžiui, net kai mama sėdi šalia savo kūdikio ar laiko jį ant rankų, nejaučia jokio emocinio atsako, nors anksčiau tai teikė džiaugsmą.
Pakomentuokite plačiau motyvacinę anhedoniją. Kokie neurobiologiniai mechanizmai čia dalyvauja?
Motyvacinė anhedonija siejama su sutrikusiu dopamino perdavimu smegenų atlygio sistemoje, ypač tarp prefrontalinės žievės (ypač dorsolateralinės prefrontalinės žievės, dlPFC), ventralinės tegmentalinės srities (VTA) ir nucleus accumbens (NAc). Paprastai dlPFC prisideda prie tikslo numatymo ir veiksmų planavimo. Ji siunčia signalus į VTA, kuris išskiria dopaminą į NAc – struktūrą, kuri skatina veikti tikslo link.
Kai šie signalai silpni – pavyzdžiui, dėl streso ar uždegiminių procesų – sumažėja dopamino kiekis, o tai lemia sumažėjusį norą veikti. Žmogus gali žinoti, kad veikla turėtų būti maloni, bet nepajėgia jos inicijuoti.
Kaip atskirti, ar tai tik nuovargis, ar jau anhedonija?
Fiziologinis nuovargis sumažėja pailsėjus – pavyzdžiui, po ilgesnio miego ar ramesnės dienos. Anhedonija neišnyksta, net jei yra sąlygos atsipalaiduoti. Moterys dažnai sako: „Žinau, kad turėčiau jaustis laiminga, bet tiesiog negaliu“. Tai reiškia, kad atlygio sistema neveikia taip, kaip turėtų.
Ar anhedonija pasireiškia nuolat – 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę?
Nebūtinai. Anhedonija gali būti nuolatinė, bet dažniau ji būna nepastovi – vienomis dienomis moteris gali jaustis kiek geriau, o kitomis – tarsi visiškai atitrūkusi nuo emocijų. Būtent dėl to ją sunkiau atpažinti. Pvz., vieną rytą moteris dar gali šypsodamasi pabendrauti su vaiku, bet vakare jau nebejaučia jokio ryšio. Šis emociškai „nutrūkstantis laidas“ ir yra vienas ženklų, kad tai ne laikinas nuovargis, o simptomas.
Kokios situacijos dažniausiai išryškina anhedoniją pogimdyminiu laikotarpiu?
Stresas. Anhedonija dažniausiai išryškėja tuomet, kai turėtų būti džiugios ar prasmingos situacijos – pavyzdžiui, kai kūdikis šypsosi, kai lankosi draugai ar kai atsiranda galimybė turėti laiko sau. Jeigu moteris šiuo metu nejaučia jokio malonumo ar vidinio impulso veikti – tai ženklas, kad gali būti anhedonijos požymių.
Kaip dažnai moterys pačios atpažįsta, kad patiria anhedoniją?
Labai retai. Dažniausiai jos sako: „Esu bloga mama“, „Aš nedžiaugiu“, „Gal man kažkas negerai su jausmais“. Tačiau jos dažnai neįvardija to kaip anhedonijos ar depresijos. Todėl svarbu padėti įvardinti, kas tai yra – kad tai ne kaltė, ne nesėkmė, bet išgyvenimas, susijęs su smegenų funkcijos ir emocijų apdorojimo pasikeitimais.
Kaip artimieji ar partneriai gali pastebėti anhedoniją?
Artimieji dažnai pastebi, kad moteris nebesiima iniciatyvos, atsitraukia nuo bendravimo, nereaguoja į džiugius įvykius, ir dažnai būna emociškai atitolusi, net jei rūpinasi kūdikiu. Partneris gali jaustis „atstumtas“, tačiau svarbu suprasti – tai ne valios trūkumas, o emocinis sutrikimas, kuriam reikia pagalbos.
Jeigu šiuo metu moteris atpažįsta save, ką ji turėtų daryti?
Pirmiausia – negalvoti, kad yra kalta ar bloga mama. Anhedonija yra simptomas, o ne charakterio bruožas. Tai kaip emocinė nejautra, kurią su laiku galima gydyti. Svarbu pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistu – šeimos gydytoju, psichologu ar psichiatru – ir paieškoti paramos. Neretai jau vien pokalbis padeda „sugrąžinti spalvas“ į pasaulį.
Ką galima daryti, kad būtų galima koreguoti ar palengvinti motyvacinę anhedoniją?
Nors tai sudėtinga būsena, yra keletas būdų, kurie gali padėti:
- Maži žingsniai (behavioral activation): užuot laukus motyvacijos, galima pradėti nuo labai mažų veiklų (pvz., 5 minučių pasivaikščiojimo) ir planuoti jas iš anksto. Veikla gali paskatinti malonumo jausmą vėliau.
- Struktūruotas dienos planas: su aiškiais, pasiekiamais tikslais – tai suteikia smegenims „užuominų“, kurios padeda atkurti motyvacijos grandinę.
- Socialinė parama: buvimas su empatiškais žmonėmis padeda atkurti emocinį ryšį ir gali sustiprinti dopamino veiklą.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: jis stimuliuoja dopamino ir kitų neuromediatorių išsiskyrimą, net jei iš pradžių nesijaučia malonumo.
- Psichoterapija: ypač kognityvinė elgesio terapija (CBT) ir schemų terapija padeda identifikuoti mintis, kurios trukdo motyvacijai.
- „Mindfulness“ (sąmoningumo) ar savęs atjautos praktikos: padeda išbūti su nepatogiais jausmais nesmerkiant savęs.
Pogimdyminės depresijos centras palaiko mokslininkus ir siekia prisidėti prie moterų psichikos sveikatos tyrimų. Kviečiame mamas, kurios per pastaruosius 6 mėnesius susilaukė kūdikio, dalyvauti J. Motiejūno moksliniame tyrime. Jūsų patirtis leis suteiks geresnę pagalbą kitoms mamoms!
Užpildykite formą, ir tyrėjai su jumis susisieks: https://forms.gle/bpEuUvHwpNL77biT9
Pogimdyminės depresijos centras yra savarankiškai veikianti organizacija, todėl kiekvieno jūsų indėlis žiniomis, bendradarbiavimu ir palaikymu leidžia mums daryti tai, kur matome didelę prasmę – prisidėti prie pokyčio mamų (o kartu ir tėčių bei visos šeimos) psichikos sveikatos srityje. Drauge galime kurti supratingą ir empatišką visuomenę, kurioje moteris, nėštumo, gimdymo metu ir sulaukusi kūdikio, jaučiasi palaikoma ir emociškai saugi. Finansinė parama leidžia teikti specializuotas psichologų konsultacijas tėvams, patiriantiems reikšmingus depresijos simptomus.