Nuoširdi kito žmogaus parama ir elementari pagalba yra be galo svarbi mamoms. Dėl to sutarė visos 2026 m. balandžio 28 d. Neringoje vykusio renginio „Didelė šeima – didelė laimė“ pranešėjos.
 
Pogimdyminės depresijos centro vadovė Nida Vildžiūnaitė kalbėjo apie moterų baimę pripažinti emocinius sunkumus, o centro savanorė mama Lina dalijosi asmenine pogimdyminės depresijos patirtimi.
 
Dėkojame Neringos socialinių paslaugų centras ir bendruomenės narėms, daugiavaikių šeimų atstovams už iniciatyvą susiburti ir pagerbti Neringos daugiavaikes šeimas.

Kaip artimieji gali padėti mamoms, kokie du paprasti simptomai gali rodyti pogimdyminę depresiją, ir ką išgyvena moterų smegenys po gimdymo, 2026 m. balandžio 27 d. kalbėta LRT radijo laidoje „Čia ir dabar“.

Pašnekovai: pogimdyminę depresiją patyrusi vilnietė Lina, Pogimdyminės depresijos centro įkūrėja Nida Vildžiūnaitė ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorantas, neuromokslininkas Julijus Motiejūnas.

Klausytis įrašo.

2026m. balandžio 17 d.  Pogimdyminės depresijos centro psichologė Rūta Antanavičienė ir centro vadovė Nida Vildžiūnaitė dalyvavo Lietuvos laktacijos ir žindymo konsultantų asociacija surengtoje konferencijoje „Būti šalia šeimos. Dirbti kartu“, kurioje kalbėjo apie sudėtingiausias motinystės patirtis ir pagalbą, kurios mamos dažnai nedrįsta paprašyti.

Kalbėjome apie tai, kaip svarbu neišsigąsti šių mamų jausmų. Nesvarbu, ar esate dula, gydytojas, žindymo konsultantė, ar tiesiog draugė – jūsų gebėjimas normalizuoti mamos būseną ir pasakyti: „Tai, ką jauti, yra normali reakcija į milžinišką krūvį“, gali tapti pirmuoju žingsniu gijimo link.

2026 m. pavasarį pasirodžius naujienoms apie planuojamą Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų uždarymą, kviečiame ne tik išlaikyti šiuos gimdymo namus, bet ir svarstyti apie jų stiprinimą ir tobulinimą.

„Raginame išsaugoti pagarbios gimdymo kultūros tradiciją, ją stiprinti ir puoselėti, taip parodant tikrą rūpestį ir ilgalaikį dėmesį motinystei bei gimstamumui. Skatiname kurti ne tik naujagimiui, bet ir motinai palankų gimdymo centrą. Taip pat ragintume įkurti perinatalinį psichikos sveikatos centrą, kur motinos ir šeimos laiku sulauktų kompleksinės tinkamos psichosocialinės pagalbos, nebūtų atskirtos nuo savo kūdikio, galėtų nenutraukiamai žindyti gaudamos medikamentinį gydymą, sulauktų paramos ir palaikymo atsistatymo metu“, – sako Pogimdyminės depresijos centro vadovė Nida Vildžiūnaitė.

Gera lankytis atsakingose organizacijose. „Telia Lietuva“ kolektyvo kvietimu lapkričio mėn. su PDC psichologe vedėme paskaitą „Vaiko priežiūros atostogos – naudingos darbuotojui ir darbdaviui“.

Šių centro paskaitų tikslas – padėti organizacijoms prisiminti gerąsias naudas, tėvams išeinant į vaiko auginimo atostogas ir padėti rūpintis darbuotojų emocine gerove ne tik darbo vietoje, bet ir jautriu laikotarpiu, kai jie ruošiasi tapti tėvais.

Gimus vaikui apimanti jausmų ir emocijų įvairovė yra būdinga tiek mamoms, tiek tėčiams. Tačiau kur riba tarp natūralios savijautos, „baby blues“ ir pogimdyminės depresijos? Kaip atpažinti psichikos sveikatos sutrikimus ir kur kreiptis pagalbos?

Apie tai Nida Vildžiūnaitė, Pogimdyminės depresijos centro vadovė, kalbėjo spalio 17 d. savo pranešime „Tobulos motinystės vaizdinys ir iššūkiai kovoje su lūkesčiais. Pogimdyminė depresija, kuri paliečia ir mamą, ir tėtį“ „Sveikatos paroda“ metu.

Rugsėjo antrą savaitę dalyvavome tarptautinėje konferencijoje „2025 Conference of the European Network on Gender and
Violence (ENGV)“, kur pristatytas tyrimas apie smurto artimoje aplinkoje patikrą nėštumo metu.

Italijos tyrėjų komanda dalijosi patirtimi, kaip motinystės paslaugos gali tapti saugia erdve, kurioje moterys išdrįsta pasidalinti patirtu smurtu ir sulaukti tinkamos pagalbos.

2025 m. rugpjūčio 30 d. diskusijų festivalyje „Būtent“ tėvai ir ekspertai nagrinėjo klausimą, kokia prasmė turėti vaiką. Dalyvavo: penkių vaikų mama Beata Nicholson, politikė Morgana Danielė, vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys ir Pogimdyminės depresijos centro vadovė Nida Vildžiūnaitė. Pokalbį moderavo dr. Rūta Latinytė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centro mokslininkė. Skaityti straipsnį, parengtą pagal diskusiją.

PDC vadovė 2025 m. gegužės 30 d. dalyvavo LOGIN 2025. Jos pranešimas: Instagraminė motinystė: kokį melą kuria tobuli reelsai?

Higienos institutas 2025 m. gegužės 22 d. surengė konferenciją „HI 2030: vizija sveikesnei visuomenei“, kuriame PDC įkūrėja ir vadovė pasidalijo asmenine kelione nuo socialinės iniciatyvos iki platų poveikį darančios organizacijos.

2025 m. gegužės 7 d., minint Mamų psichikos sveikatos dieną, Pogimdyminės depresijos centro komanda kartu su Žvelk giliau psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva lankėsi Lietuvos geležinkeliuose. 

2025 m. balandžio 3–4 dienomis dalyvavome „Mamų mugėje“. Kvietėme užsukti, susipažinti ir sužinoti daugiau apie Pogimdyminės depresijos centro veiklą.

1000 pirmųjų vaiko gyvenimo dienų prasideda dar mamos įsčiose. Šio laikotarpio ypatinga svarba moteriai ir vaikui įvairių specialistų aptarta mokslinėje praktinėje konferencijoje 1000 PIRMŲJŲ VAIKO GYVENIMO DIENŲ: PROJEKTO PATIRTIS LIETUVOJE IR JO PERSPEKTYVOS.
 
PDC vadovė Nida Vildžiūnaitė pristatė pranešimą „Mamų psichikos sveikata ir iššūkiai siekiant gyvenimo kokybės“.
Ankstyva pogimdyminių psichologinių sutrikimų diagnostika ir holistinės pagalbos šeimai teikimas yra ypač svarbios priemonės gerinant ne tik motinų, bet ir vaikų sveikatą.
Džiaugiamės Lietuvoje startuojančia Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programa „Motinos ir vaiko sveikata bei gerovė“. 2025 m. vasario 11 d. atidarymo renginio panelinėje diskusijoje dalyvavo PDC vadovė.
Net 268 medicinos psichologai ir daugiau nei 450 akušerių, akušerių-ginekologų, šeimos gydytojų, slaugytojų iš visos Lietuvos per šiuos metus tobulinosi, gilinosi, kad galėtų geriau suprasti, pastebėti ir padėti mamoms ir šeimoms, susiduriančioms su psichikos sveikatos sunkumais nėštumo metu ir pirmuosius metus po gimdymo!
 
Apskritojo stalo diskusijoje 2024 m. lapkričio 20 d. pristatėme rezultatus ir dalijomės iš specialistų išgirstais lūkesčiais, ekspertų įžvalgomis ir kvietėme atsakingų institucijų atstovus į dialogą apie viziją bei galimybes.