VU Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centro tyrėja, Vilnius Tech ir MRU lektorė dr. Rūta Latinytė 

Pogimdyminės depresijos centras (PDC) ne tik teikia pagalbą moterims ir šeimoms. Viena svarbių mūsų veiklos krypčių – teikti rekomendacijas ir konkrečius pasiūlymus sprendimų priėmėjams bei institucijoms ir organizacijoms, bendraujančioms su moterimis nėštumo metu ir po gimdymo.

Pastaruoju metu parengėme ir išsiuntėme raštą LR Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriui, vėliau iššūkius ir galimus sprendimus dėl geresnės moterų psichinės sveikatos priežiūros perinataliniu laikotarpiu aptarėme ministerijos inicijuotame susitikime. Taip pat parengėme kreipimosi laiškus su pridėta situacijos analize bei rekomendacijomis, skirtomis sveikatos priežiūros įstaigoms, savivaldybių šeimos taryboms ir už šeimos bei socialinę politiką atsakingiems padaliniams, akušerių, ginekologų ir kitoms profesinėms asociacijoms bei artimose srityse dirbančioms nevyriausybinėms organizacijoms.

Kodėl kreipiamės į tiek skirtingų grandžių?

Pogimdyminės depresijos prevencija ir pagalba negali prasidėti tik tada, kai moteris pati susiranda, kur kreiptis, ir jos paprašo. Emocinių sunkumų atpažinimas, palaikymas nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu yra ne vien moters, jos šeimos ar psichikos sveikatos specialistų atsakomybė. Kreipėmės į šioje grandyje dirbančius kolegas, kviesdami suvienyti jėgas.

👉 LR Sveikatos apsaugos ministeriją kviečiame stiprinti sistemines pogimdyminės depresijos prevencijos priemones ir užtikrinti, kad jau numatytas moterų emocinės sveikatos vertinimas taptų realiai veikiančios pagalbos pradžia, o ne tik formalia procedūra. Siūlome kartu ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti nuoseklų rizikos vertinimą, aiškius pagalbos ir nukreipimo algoritmus, specialistų kompetencijų stiprinimą bei pagalbos tęstinumą nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu.

👉 Sveikatos priežiūros įstaigas kviečiame neapsiriboti formaliu pogimdyminės depresijos rizikos vertinimu. Tam, kad patikra veiktų, specialistams reikia žinių ir praktinių įrankių, o įstaigoms – aiškių veiksmų, depresijos atpažinimo ir nukreipimo pagalbai algoritmų. Svarbu ne tik pastebėti riziką, bet ir žinoti, kas vyks toliau ir kaip užtikrinamas pagalbos tęstinumas.

👉  Akušerių, gydytojų akušerių ginekologų ir kitų specialistų profesines asociacijas kviečiame bendradarbiauti stiprinant specialistų kompetencijas. Būtent šie specialistai dažnai yra vieni pirmųjų žmonių, galinčių pastebėti pasikeitusią moters savijautą, todėl svarbios ne tik žinios apie pogimdyminę depresiją, bet ir gebėjimas pradėti jautrų pokalbį, įvertinti riziką ir padėti moteriai žengti kitą žingsnį.

👉  Savivaldybių šeimos taryboms, komisijoms ir už šeimos bei socialinę politiką atsakingiems padaliniams siūlome daugiau dėmesio skirti pačios moters gerovei. Šeimos politika neturėtų prasidėti tik vaikui gimus ir negali būti vertinama vien per vaiko poreikius. Moters pasirengimas motinystei, gimdymo patirtis, emocinė sveikata, santykiai šeimoje ir pagalbos prieinamumas yra šeimos gerovės dalis. Taip pat kėlėme klausimą, ar savo mieste ar rajone aiškiai žinome, kur nukreipti nėščiąją ar neseniai pagimdžiusią moterį, kuriai reikia pagalbos?

👉  Nevyriausybines organizacijas kviečiame padėti sudaryti platesnį realiai veikiančios pagalbos žemėlapį. Ne kiekvienai moteriai reikia vien psichologo ar gydytojo psichiatro konsultacijų. Prireikia ir emocinės paramos, socialinio darbuotojo ir kitų pagalbos patyrus smurtą, krizių centro, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės konsultavimo ar tiesiog bendraminčių bendruomenės. NVO kolegų klausėme, kokią pagalbą jos jau teikia nėščiosioms, mamoms ir šeimoms, kur ir kokiomis sąlygomis ji prieinama bei ko, iš jų patirties, šiandien labiausiai trūksta?

Išsiuntę šiuos kreipimosi laiškus norime pradėti kurti bendradarbiavimo tinklą, kuriame sveikatos priežiūra, psichikos sveikata, socialinė pagalba, šeimos politika ir nevyriausybinis sektorius matytų ne atskiras savo funkcijas, o bendrą moters kelią.

PDC jau yra sukaupęs patirties rengiant specialistų mokymus, rekomendacijas, pogimdyminės depresijos rizikos vertinimo priemones ir dirba su sveikatos priežiūros įstaigomis. Dabar norime šią patirtį panaudoti plačiau – kad pagalba moteriai nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu Lietuvoje būtų ne fragmentiška, o atpažįstama, pasiekiama ir tęstinė.

Iniciatyva parengta įgyvendinant Atviros Lietuvos fondo programos „VERTA!“ finansuojamą projektą „Advokacija ir stigmos mažinimas, siekiant užtikrinti moters teisę į psichikos sveikatos priežiūrą perinataliniu laikotarpiu“. 

Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už jas atsakinga.

#remiaALF #CERV