Straipsnis originaliai publikuoStraipsnis originaliai publikuotas portale 15min.lt.
Pogimdyminė depresija – išbandymas ne tik mamai, bet ir kūdikiui. Neretai šios ligos gydymas stacionare, kai moteris atskiriama nuo vaiko, gali paaštrinti ir taip sudėtingą situaciją bei neigiamai paveikti tiek motinos psichikos sveikatą, tiek vaiko raidą. Nepaisant to, Lietuvoje psichiatrijos ligoninių stacionaro skyriai vis dar nėra pritaikyti gydyti motiną neatskiriant jos nuo vaiko. Tačiau nevyriausybinės organizacijos ir kiti specialistai tokią praktiką ragina keisti.
„Svarbu suprasti, kad tinkamai kūdikio poreikius atliepti ir saugiai prieraišų ryšį kurti gali tik emociškai bei fiziškai sveika mama. Laiku suteikta pagalba ir/ar gydymas mamai yra būtinybė. Jeigu gydymą galima suteikti neatskiriant mamos nuo vaiko, nauda būtų visai šeimai“, – sako Pogimdyminės depresijos centre konsultuojanti psichologė, klinikinė hipnoterapeutė Vilma Petrikienė.
Naujagimio atskyrimas ligoninėje nuo mamos gali būti labai skausminga patirtis, turinti ilgalaikes pasekmes tiek mamos psichikos sveikatai, tiek vaiko raidai. Tai patvirtina ir Lietuvoje gimdžiusių moterų patirtys – penkerius metus iš eilės Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga kartu su Vilniaus universitetu vykdo apklausą, kurios rezultatai atskleidžia, kad naujagimio atskyrimas nuo mamos yra vienas iš svarbių potrauminio streso po gimdymo rizikos veiksnių.
Kaip praneša Pogimdyminės depresijos centras (PDC), atskyrimas gali turėti neigiamos įtakos net tada, kai yra būtinas – pavyzdžiui, kuomet reikia suteikti būtinąją pagalbą vaikui ar mamai, arba dėl kitų aplinkybių (pvz., pandemijos metu vykdytų mamų ir vaikų atskyrimų, iki kol bus gauti Covid-19 tyrimo rezultatai).
„Ką tik pagimdžiusiai moteriai būti atskirtai nuo savo vaiko ir konkrečiai nežinant ar nesuprantant, kodėl jie yra atskirti bei kas tuo metu su jos vaiku vyksta, gali būti itin traumuojanti patirtis. Dėl tokio sukrėtimo moteris gali patirti ryškių psichologinių sunkumų net ir praėjus daug laiko po gimdymo“, – sako Vilniaus universiteto mokslininkė, psichologė Eglė Mažulytė-Rašytinė.
Centro vadovė Nida Vildžiūnaitė teigia, kad centras yra teikęs siūlymus šiuo klausimu valstybės institucijoms, daug pokyčių mamų psichikos sveikatos priežiūroje jau pradėta, o Vilniaus miesto savivaldybė šiai temai parodė išskirtinį dėmesį.
„Pogimdyminės depresijos centras yra teikęs pasiūlymus Vyriausybei, institucijoms ir įstaigoms dėl „žaliojo koridoriaus“, esant ūmioms ir skubioms situacijoms, susijusioms su mamų psichikos sveikata, psichiatrų kompetencijų kėlimu, medikamentinio gydymo derinimu su žindymu, palankiomis sąlygomis mamai, naujagimiui ir šeimai, neatskiriant ar sudarant sąlygas būti kartu su kūdikiu“, – sako N. Vildžiūnaitė.
Stacionarus gydymas reikalingas tik nedidelei daliai gimdyvių
Visa esama literatūra ir užsienio šalyse atliekami tyrimai rodo, kad moteris geriau sveiksta ir greičiau atgauna savo kompetencijas pasirūpinti kūdikiu, jei ji yra gydoma kartu su kūdikiu, sako Pogimdyminės depresijos centro lektorė psichiatrė Gabrielė Germanavičienė.
„Kitas dalykas, kad kai motina glaudžia kūdikį, ar kai žindo, jai išsiskiria oksitocinas, kuris irgi veikia teigiamai jos organizmą. Ir visur literatūroje pabrėžiama, kad jei galima moterį paguldyti į tokią kliniką, kur ji būtų kartu su kūdikiu, reikėtų rinktis tokį variantą. Tai, be abejo, labai teigiamas dalykas, tik jis, matyt, nėra toks paprastas padaryti“, – sako G. Germanavičienė.
Ji taip pat neabejoja, kad kai kurioms moterims pasisakyti apie savo problemas gali trukdyti iš anksto susiformavęs manymas, kad jos iškart bus paguldytos į ligoninę ir atskirtos nuo vaiko. Tačiau taip visiškai nėra, sako psichiatrė, ir atkreipia dėmesį, kad stacionarus pogimdyminės depresijos gydymas paprastai reikalingas tik mažai daliai gimdyvių.
„Dauguma atvejų su psichologiniais sunkumais po gimdymo susiduriančioms moterims pakaktų ambulatoriškai prieinamos pagalbos – medikamentinio gydymo ir psichologo konsultacijų“, – teigia psichiatrė.
„Lietuvoje nėra tikslios statistikos apie pogimdyminę depresiją, bet remiantis pasauline statistika, jei pogimdymine depresija serga tarp 10 ir 20 proc. pagimdžiusių moterų, tai iš jų tik 1–2 proc. reikia stacionarinio gydymo. Kalba eina tik apie pačius sunkiausius atvejus, kada yra suicido rizika, pavojus kūdikio gyvybei iš motinos pusės, arba jei motina dėl labai sunkios depresijos nebesugeba pasirūpinti savimi arba kūdikiu, arba jei pasireiškia psichozės simptomai“, – sako G. Germanavičienė.
Negana to, dalies pogimdyminės depresijos atvejų būtų galima išvengti, jeigu moterys, esančios rizikos grupėje, gautų daugiau paramos iš savo šeimos arba iš gydymo įstaigos, bendruomenės pagalbos, atkreipia dėmesį G. Germanavičienė.
„Labai svarbu, kad rizikos grupėje esančios moterys po gimdymo neliktų vienos su kūdikiu. Nes kartais vien to užtenka, kad joms pablogėtų psichinė sveikata. Todėl šeimos įtraukimas būtų viena iš paprasčiausių prevencinių priemonių – tam nereikia nei specialių skyrių, nei etatų“, – pažymi G. Germanavičienė.
Gali paveikti ir vaiko raidą
Pasak psichologės V. Petrikienės sako, kad tiek praktika, tiek moksliniai tyrimai patvirtina, kad ankstyvasis mamos ir kūdikio atskyrimas, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik motinos psichikos sveikatai, bet ir vaiko raidai – pavyzdžiui, jis gali lėčiau priaugti svorio.
Taip pat dėl atskyrimo galimas vaiko motorinės raidos atsilikimas, vėluojantis kalbos vystymasis, kiti emocinės-psichologinės raidos iššūkiai, susvyruoti vaiko saugumo šiame pasaulyje jausmas.
„Tai gali pasireikšti didesniu verksmingumu, nerimastingumu kūdikystėje, vėlesniame amžiuje būdingas dažnesnis netikėtas kandžiojimas(is), plaukų pešimas, mušimas. Vyresniame amžiuje gali išlikti didesnis baimingumas, socialinių situacijų vengimas. O dėl psichoemocinių, elgesio sunkumų gali nukentėti vaiko mokymosi galimybės“, – sako V. Petrikienė.
Balandžio pabaigoje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba išplatino pranešimą, kuriuo skatina atkreipti dėmesį į pogimdyminės depresijos gydymo palankumo motinai ir vaikui didinimą ir siūlo sudaryti sąlygas šios formos depresiją išgyvenančioms moterims būti gydomos neatskiriant jų nuo kūdikio.
Pogimdyminė depresija Lietuvoje vis dar nepakankamai atpažįstama, sako įstaigos atstovai. Oficialūs duomenys rodo, kad 2022 m. pogimdyminė depresija buvo nustatyta vos 41 moteriai, o kartu su įprastos depresijos diagnozėmis – 152 moterims per metus.
Vis dėlto, 2019–2020 m. atlikta apklausa, kurioje dalyvavo beveik 2700 Lietuvoje šiuo laikotarpiu gimdžiusių moterų, parodė, kad net 20,5 proc. jų patyrė reikšmingus pogimdyminės depresijos simptomus, o 22 proc. – potrauminio streso reakcijas. Apie 3 proc. moterų nuo potrauminio streso simptomų kentėjo net praėjus dvejiems metams po gimdymo.
Pogimdyminės depresijos centro atstovai atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu dėmesio šiai temai skiriama daugiau – Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose jau yra stebima nėščiųjų ir mamų emocinė būsena, vertinama depresijos rizika.